Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Rodomi įrašai nuo 2015

Prison diary. II part

On learning Spanish inside, trying to stay vegetarian and one more reason to hate e-books. Those who read my previous article, know that every Thursday I go to Pravieniskes Correction House-Open Prison Colony. It is a way too long name, and even if I take it from the official website, I am quite sure it is not a correct translation. So, from now on, I just call it Pravieniskes. In Pravieniskes I go as a volunteer as I teach one inmate to read and write. So far I only went two times, but as long as I do not have a job and have time, I am planning to go there. And of course, if my pupil do not lose his will to learn. On my second visit I am much more aware of my surroundings. As the first time, I have a permission written for a one day visit, and this time I can stay till 15.00. My number is 501001009. After this, we (me and a social worker of Caritas) are entering the 1 sector. It is a strange thing but Pravieniskes gave me one more reason not to like electronic books. For

Prison diary. I part / Kalėjimo dienoraščiai. I dalis

Normalaus darbo neturėjimas veikia neigiamai. Darbo ieškojimas veikia neigiamai. Pamažu depresija sėlina link manęs ir ieškau būdu, kaip su ja kovoti. Supratau, kad reikia pasijausti reikalingai. Taigi užsiimti kažkokia naudinga, nesavanaudiška veikla. Being without a job pisses me off. Searching for a job pisses me off. I feel useless and depressed. So I'm searching for ways to feel better about myself. So I decided I need to do something selfless and useful for society. Todėl nusprendžiau parašyti į Vilniaus "Caritas", kur nurodžiau, kad norėčiau savanoriauti, ir man būtų įdomios šios jų veiklos sritys: su esamais arba buvusiais kaliniais, arba su pabėgėliais. Mano laimei "Caritas" atsiliepė labai greitai ir pasiūlė prisijungti prie "Nuteistųjų konsultavimo centro"  veiklos: ketvirtadieniais važinėti į Pravieniškių pataisos namus ir mokyti vieną romų tautybės asmenį skaityti ir rašyti. For this reason I decided to write to Vilnius "Car

There are books and there are books. This is the latter

I do love books. To have, to borrow, to smell, to hold and, of course, to read. But mostly to have. And read, of course. But I like the presence of books in my home. Wherever that is. Well, maybe my home is where my books are. (After returning from Indonesia, some of the books are missing, by the way. So if any of my friends are reading, please check your shelves for intruders. Please.) So I do love books. We established that. I also like some books more than others. I am so sorry for some of the books I have, but that is true. I consider some books better than others. So, logically, some of them I consider worse than others. But maybe I will not talk about those. Well, to the point. I want to write about the book I consider the best. Not the best ever written, but the best for me. And even that is not true, because my opinion about what is the best/favourite book is as solid as the wind. And it depends on what I am reading at the moment (well, if you care so much, it is Teju

Filmo "Visko teorija" ir dar kelių lietuviškų filmų recenzijos

Na va, pagaliau grįžau prie rašymo apie įvairius filmus. Prieš mėnesį Lietuvos filmų centro svetainėje buvo publikuotos mano recenzijos apie dokumentinį filmą „Dviračiais per Gruziją“ bei animacinį filmą „Aukso žirgas“ . Prieš kelias dienas apie naujausią lietuvių vaidybinį filmą „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ . Nei vienas filmas, deja, nevartas jūsų laiko. Taip pat, šiandien publikuota recenzija apie filmą „Visko teorija“ tinklaraštyje www.lrt.lt . Šio filmo irgi siūlyčiau išvengti:) Kita vertus, jei „Oskarai“ nors kiek teisingi, pagrindinis šio filmo aktorius turėtų laimėti statulėlę. Gero kino:)

Borneo: į pasimatymą su orangutangais

Na, va. „Lietuvos žiniose“ pasirodė mano paskutinis pasakojimas apie Indoneziją. Šį kartą didžiausias dėmesys skiriamas trumpai kelionei į Borneo, ar indonezietiškai, Kalimantaną, sugrįžimą į Tamandžajos rojų bei apsilankymą Bogoro mieste. Taigi čia mano laisvalaikis, o ne savanoriavimas. Daugiau neberašysiu, bet galiu pasakyti, kad praleista išties daug. Ėt, viskas turi pabaigą:) Nuoroda į straipsnį:  http://lzinios.lt/lzinios/Keliones/borneo-i-pasimatyma-su-orangutanais/194882